Lituanistinio švietimo šviesulys Donata Simonaitienė: tai ne gyvenimo būdas ar profesija, o diagnozė

Uždegti meile Lietuvai ir lietuvių kalbai Donatai Simonaitienei – įprasta kasdienė veikla. Dar gyvendama Lietuvoje ji dirbo lietuvių kalbos mokytoja, o dabar jau 16 metų vadovauja Kavano mieste, Airijoje, savo pačios įkurtai lituanistinei mokyklai „Gintarėlis“. Be to, Donata ir Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė, ir viena iš jau tradicija tapusių stovyklų „Pasaulio Lietuva“ ir lituanistinių mokyklų mokytojams organizatorių. Gimusi būti mokytoja – taip galima apibūdinti Donatą Simonaitienę.

Šį pavasarį Donata drauge su bendraminčiais jau ketvirtą kartą prisidėjo ir prie lituanistinio ugdymo forumo organizavimo. Ji sako jaučianti pareigą daryti viską, kas įmanoma, kad kuo daugiau vaikų visame pasaulyje pamiltų lietuvių kalbą ir mokytųsi ja kalbėti.

„Šitoje srityje dar reikia tikrai labai daug padaryti – trūksta mokslinių tyrimų, (…) kaip kiti mato lietuvį ir kaip kiti supranta lietuvių kalbos mokymąsi ir išmokimą. Ar tikrai tiktai tas yra tikras lietuvis, kuris moka lietuvių kalbą idealiai, kirčiuoja viską taisyklingai ir kalba vaizdingais ir gražiais žodžiais, ar lygiai toks pats lietuvis yra tas, kuris kalba galbūt maišydamas linksnius ir kartodamas tam tikrus žodžius, bet didžiuojasi esąs lietuvis“, – mąsto pašnekovė.

Donata Simonaitienė | Laidos „Širdyje lietuvis“ stop kadras

Nuolat naujų projektų idėjas savo galvoje kurianti Donata juokiasi, kad be lietuvių kalbos ji jau nebegalėtų ištverti nė dienos. Jos aistra gimtajai kalbai ir pasiryžimu daryti viską, kad ją pamiltų ir vaikai, nebesistebi ir šeima.

„Man yra sakę, kad tai, ką aš darau, tai jau nebėra nei gyvenimo būdas, nei profesija. Tai jau yra diagnozė. Šiuo virusu apkrėsta ir visa mano šeima, visi dirba tą, ką ir aš, labai tuo džiaugiuosi“, – sako Donata.

Ar tikrai tiktai tas yra tikras lietuvis, kuris moka lietuvių kalbą idealiai, kirčiuoja viską taisyklingai ir kalba vaizdingais ir gražiais žodžiais, ar lygiai toks pats lietuvis yra tas, kuris kalba galbūt maišydamas linksnius ir kartodamas tam tikrus žodžius, bet didžiuojasi esąs lietuvis?

Darbo dienomis ji – Airijos Švietimo ministerijos tarnautoja. 5 milijonus gyventojų turinčioje šalyje tokių pareigybių kaip jos – vos 37 ir lietuvė – vienintelė tokias pareigas čia einanti užsienietė.

„Mano diena iš tikrųjų yra labai intensyvi ir įvairi. Kartais dirbu iš namų, kartais esu kelyje, iki darbo važiuoti man tenka pusantros valandos, tiek pat grįžti. O dar jeigu susitikimai kur nors kitur, tai važiuoju ir dar toliau. Visa diena praleidžiama organizuojant, nes esu viena iš vadovių tame skyriuje, atsakingame už egzaminų organizavimą. O šeštadienį yra mokykla – jau 16 metų darbo dienos man yra šešios“, – pasakoja lietuvė.

Man yra sakę, kad tai, ką aš darau, tai jau nebėra nei gyvenimo būdas, nei profesija. Tai jau yra diagnozė.

Donata ne tik pati moko vaikus lietuvių kalbos, bet ir nuolat konsultuoja kitas lituanistines mokyklas. Sako, pradžia niekada nėra lengva, tad stengiasi padėti kuo galėdama. Bene svarbiausias klausimas dabar – kaip motyvuoti vaikus mokytis lietuvių kalbos. Mat visame pasaulyje tai daro vos 1 iš 10 mažųjų lietuvių.

„Mes laikomės principo, kad neturime vaikų linksminti per pamokas, bet pačioms įdomiau dirbti, kai pamoka yra kitokia, nestandartinė. (…) Mes motyvuojame mokinius, kad jie pažintų Lietuvą, pažintų Lietuvą tokią, kokia ji yra dabar. Aišku, mokomės ir istorijos, to, kas buvo anksčiau.

Donata su kolege, bendraminte ir Pasaulio lietuvių švietimo komisijos pirmininke Alvija Černiauskaite Lituanistinių mokyklų mokytojų stovykloje | Asmeninio albumo nuotr.

Bet dabartinė moderni Lietuva taip pat jiems turi būti labai gerai pažįstama, stengiamės, kad tai, kas vyksta Lietuvoje šiandien, atsispindėtų ir mūsų pamokose. Nes jie gyvena paraleliai dviejuose pasauliuose, kiekvienas savo šalyje ir dar šalia yra ta kita šalis, Lietuva, kuri taip pat yra namai“, – atskleidžia Donata.

Mokytoja įsitikinusi – vaikai turi jausti, kad Lietuva yra labai arti. Tada mokytis bus ne tik lengviau, bet ir kur kas įdomiau.

Mėgstu cituoti Mažąjį Princą, kuris sakė, kad reikia prisijaukinti lapę, ir tada už ją jauti atsakomybę. Mes irgi manome, kad jeigu vaikai prisijaukins Lietuvą, pradės jausti už ją atsakomybę.

„Mėgstu cituoti Mažąjį Princą, kuris sakė, kad reikia prisijaukinti lapę, ir tada už ją jauti atsakomybę. Mes irgi manome, kad jeigu vaikai prisijaukins Lietuvą, pradės jausti už ją atsakomybę. O tuomet ir per pamoką jie norės padaryti daugiau ir sužinoti daugiau, išmokti daugiau. Nes vien tiktai senu principu „reikia“ toli nenueisim. Siekiam padaryti Lietuvą patrauklią ir įdomią, todėl kalba yra tik viena iš pamokos dedamųjų dalių“, – pasakoja pašnekovė.

Ieškodama naujų būdų, kaip pritraukti vaikus į lietuviškas mokyklas, Donata prieš keletą metų sugalvojo Lietuvoje tradiciškai minimas Lietuvių kalbos dienas pavadinti Lietuvių kalbos naktimis ir pakviesti mokytis kalbos su pižamomis. Vaikams ši idėja taip patiko, kad dabar Lietuvių kalbos naktų jie laukia kone ištisus metus.

„Pastebėjome, kad tą dieną lankomumas būna beveik šimtaprocentinis. Viena mama pasakojo, kad turėjo išvykti į kelionę aplankyti giminių į kitą grafystę, bet dukra sako: ne, tik po mokyklos, nes šiandien pižamų diena. Jeigu pižama atveda vaiką į mokyklą, tai ar tik nereikės pagalvoti apie tokias uniformas“, – juokauja Donata.

Airijos lietuvė pasakoja, kad norėdamos, kad pamokos būtų ne tik naudingos, bet ir įdomios, lituanistinių mokyklų mokytojos ruošiasi neskaičiuodamos valandų, o jų kūrybiškumas kartais stebina ir ją pačią.

„Aš pati žiūrėjau ir galvojau: aš noriu į šitą mokyklą. Kiek mokytojai turi kūrybiškumo, mokyklos pasiūlo vaikams įvairiausių žaidimų, atrakcijų. Parodome, kad lietuvių kalba yra tikrai linksma, ne tik rimta, pilna nosinių ir sunkios rašybos atvejų“, – tikina ji.

LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė įteikė Donatai Simonaitienei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Lituanistinio švietimo mokytojo premiją | LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrerijos nuotr.

Donata stengiasi, kad patirties ir naujų idėjų netrūktų nei mokytojams, nei mokiniams. Ir vienus, ir kitus kviečia į stovyklas, ten galima ne tik visą laiką bendrauti lietuviškai, bet ir sutikti būrį bendraminčių. Sako, gera žinoti, kad yra petys, į kurį galima atsiremti.

Šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Donatai skyrė lituanistinio švietimo mokytojo premiją. Ši premija Vyriausybės nutarimu įsteigta dar 2016-aisiais ir konkurso būdu skiriama už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių ar studentų pasiekimus.

Laida „Širdyje lietuvis“

About The Author

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *