Putino kare skraido ne tik raketos, bet ir kitos, mažiau matomos, tačiau dėl to ne mažiau pavojingos, kulkos – melagienos. Kaip nuo jų apsiginti? Kaip į jas atsakyti? Kaip neutralizuoti? Aktyvios diapsoros portalas Pilietybė.lt atsakymų ieškojo pokalbyje su Atlanto Tarybos Skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotu direktoriumi arba, paprastai sakant, melagienų medžiotoju, Luku Andriukaičiu.
„Lietuviai pasaulyje dabar tikrai galėtų būti informacijos, aiškumo, konkretumo nešėjai. Dabar reikia stengtis būti tiesos skleidėju. Kalbėkime, dalinkimės informacija, kreipkimės į valdžios atstovus, bendruomenes, žiniasklaidą. Kiekvienas, net ir mažiausias žingsnelis nėra bereikšmis“, – cikle „Pokalbiai su Pilietybe“ teigė L.Andriukaitis.
Anot pašnekovo, komunikacija yra labai svarbu: „Reikia kalbėti ir kalbėti labai aiškiai: traukti faktus, siųsti vaizdus iš karo, parodyti, kad dujų kaina negali būti svarbiau už žūstančių žmonių gyvybes. Itin svarbu naudoti konkrečius žodžiur ir terminus.“
Kaip atpažinti šūvius?
Pašnekovas perspėjo, kad į tai, kas vadinama fake news, dažnai yra suveliami trys skirtingi dalykai: dezinformacija, misinformacija ir melagienos, pastarosios ir yra vadinamosios fake news.
„Dezinformacija yra melagingos informacijos sklaida su intencija. Misinformacija – netikrų naujienų sklaida, bet be tikros intencijos, tiesiog informacijos nepatikrinimas. Fake news yra ta pati dezinformacija tik melagienų forma. Būtent su jomis mes ir galime kovoti“, – sakė L.Andriukaitis.
Tačiau ekspertas pabrėžė, kad yra labai svarbu nedaryti neapgalvotų veiksmų: „Svarbu prisiminti, kad didžiausia problema dabar yra su misinformacija, tai yra, kai žmonės, pagauti emocijų, dalinasi viskuo, netikrindami, ir taip prisideda prie gandų skleidimo. Todėl reikia galvoti, ką darai, neskubėti, pasitikrinti informaciją ir tik tada dalintis, komentuoti. Nedarykite staigių judesių socialinėje erdvėje, nes tai turi pasekmes.“
Trys kertiniai informacinės higienos įrankiai
Ekspertas pokalbyje portalui Pilietybė.lt pateikė tris bazinius įrankius, kaip atpažinti netikrą informaciją ir palaikyti elementarią informacinę higieną.
„Visų pirma, patikrinti informaciją paieškos sistemose, naudojant raktažodžius. Tiesiog pasigooglinti. Antra, tikrinti ar nuotraukos yra tikros, tiesiog pažiūrėti ar jos anksčiau nebuvo publikuotos. Ir trečias, ne mažiau svarbus dalykas, žiūrėti į paskyras. Jeigu yra kažkoks aktyvus vartotojas jūsų facebooko ar kitų socialinių tinklų feede, patikrinkite, ar paskyra yra tikra, ar ne anoniminė, ar turi draugų, ar vardas normalus, ar nuotrauka tikra, ar neskleidžia neapykantos. Tai yra labai svarbu.“
Visus, aiškiai išvardintus įrankius galima rasti Civilinio atsparumo iniciatyvos svetainėje ČIA.
Pašnekovo teigimu, tikrinti informaciją, kitaip sakant – laikytis informacinės higienos – daug laiko neatima. „Kaip ir dviračiu važiuoti reikia išmokti, taip ir čia. Tačiau kelis kartus pabandžius, paskui tai tampa įpročiu. Tai laiko daug neužima, jeigu turite laiko scrolinti facebuką, tai turėsite laiko ir Google langą šalia atsidaryti ir patikrinti. Tai yra mažas įprotis, kurį reikėtų mums visiems turėti.“
Ką daryti atpažinus melagieną?
Pirmas žingsnis – pačiam netapti kenkėju, netgi nenorint, netyčia.
„Tapti kenkėju yra nesunku, pavyzdžiui, įsivėlus į tam tikrą informacinį burbulą. Antras dalykas, peržiūrėti savo draugų ratą socialinėse medijose: nepriimkite bet ko į draugus, o karts nuo karto reikėtų peržiūrėti draugų sąrašą ir išvalyti informacinius kenkėjus.
Trečia, blokuoti ir raportuoti netikras naujienas. Jei matote agresyvų, melagingą turinį, neapykantos kurstymą, nepatingėkite paraportuoti socialinių medijų platformai. Jei įtariate, kad yra kažkokia aršiai veikianti grupė – praneškite žurnalistams, mūsų organizacijai Civilinio atsparumo iniciatyva, o jei vyksta skatinimai susidoroti – praneškite ir policijai.“
Kaip atsakyti žmonėms, kurie jau yra paveikti melagienų?
„Mes visi pasaulyje turėjome labai gerą treniruotę su kovidu, kai į misinformacijos ir dezinformacijos spąstus įkliuvo ir mums artimi žmonės, – portalui Pilietybė.lt sakė melagienų medžiotojas. – Tikrai reikia kalbėti, nebijoti kalbėti.
Man šiek tiek baisu kai kurie procesai, vykstantys vakarų šalyse, kuomet dalykai neįvardijami savo vardu: tiksliai neįvardijama, kas tą karą sukėlė, trinamos šiek tiek ribos, nepriskiriamos kaltės. Dažnai sakoma ne „stop Rusijos invazijai“, o „stop karui“, lyg tas karas iš niekur atsirado.
Vakaruose nėra pakankamai žinių, supratimo apie tai, kas vyksta. Todėl mes turtime kuo daugiau kalbėti. Aš manau, kad Lietuva, jos diaspora prie tos baisios situacijos, kuri dabar vyksta Ukrainoje, sustabdymo gali prisidėti būtent kalbėjimu. Bandyti paaiškinti, kodėl tai yra svarbu, kad jeigu kris Ukraina, sekančios šalys bus Moldova, Gruzija, galbūt Baltijos šalys. Apie tai reikia kalbėti ir kalbėti naudojant konkrečius terminus.“
„Partizaninis“ karas internete
Vienas iš būdų, išplitęs socialiniuose tinkluose, kaip skleisti žinią Rusijoje apie tai, kas vyksta Ukrainoje yra raginimas Google prie žinomų Rusijos restoranų, turistinių objektų aprašų komentaruose palikti aprašymus, nuotraukas, vaizdus iš Ukrainos. Ar tai veiksminga?
„Taip, trumpai atsakant, manau, kad tai yra veiksminga, – sakė L.Andriukaitis. – Problema yra tokia, kad Rusija šiuo metu gyvena vos ne informacinėje blokadoje, yra sistemingai meluojama, sistemingai slepiama, kas iš tikrųjų vyksta. Tokios akcijos tik padeda griauti tą informacinę sieną.
Kiekvienam reikėtų pagalvoti ar nori būti šio informacinio karo dalimi, ar tiesiog stovėti nuošalėje ir laukti, kol jis pasibaigs. Bet aš visus raginčiau prisidėti. Jeigu norite aktyviai kovoti už Ukrainą, tai čia yra puikus būdas – eiti ir siųsti informaciją, siųsti vaizdus, bandyti prisibelsti į rusų tautos sąžinę. Noriu būti optimistiškas ir tikėti, kad ta sąžinė dar kažkur yra. Tik galbūt iki jos dar nepriėjome.“
Visas Luko Andriukaičio interviu „Pokalbiai su Pilietybe“ vaizdo įrašas:
Viršelio nuotraukoje Lukas Andriukaitis | CRI.lt nuotr.
Projektas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
