Pirmą kartą žmonijos istorijoje į kosmosą pakilo vien civilių asmenų pilotuojamas erdvėlaivis, o jame – ir dalelė Lietuvos – didelė trispalvė. Kaip tai atsitiko? Kaip ir kodėl Lietuvos vėliava atsidūrė kosmose? Atsakymais į šiuos ir kitus klausimus su portalu Pilietybė.lt dalinosi pats kosminės idėjos autorius Tadas Vizgirda.
Idėja Lietuvai – kodėl gi ne?
„Kuomet sužinojau, kad mano bosas „Shift4 Payments“ vadovas Jared Isaacman ruošiasi skristi į kosmosą, iš karto supratau, kad turiu griebti šią galimybę ir sugalvoti kaip įamžinti Lietuvą šiuo istoriniu momentu“, – interviu aktyvios diasporos portalui Pilietybė.lt pasakojo JAV lietuvis, Amerikos verslo rūmų Lietuvoje valdybos narys, „Shift4 Payments Lithuania“ vadovas T. Vizgirda.
Jis pasakojo, kad įvairių idėjų, ką galima būtų nuskraidinti į kosmosą jau buvo pateikta. Štai St. Judes organizacija, besirūpinanti sunkiomis ir retomis onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais, į erdvėlaivį įdėjo šešis maišelius salyklo kosminiam alui pagaminti ir tikisi jį parduoti labdaros tikslais. Misijoje taip pat buvo atliekami medicininiai eksperimentai.
Reikėjo idėjos ir Lietuvai. T. Vizgirda pasakojo, kad pirma kilusi mintis buvo pagaminti pašto ženklus su „Inspiration4“ atvaizdu, bet sudėtingas sertifikacijos procesas privertė šios idėjos atsisakyti. Tada šovė mintis, kad reiktėų įdėti Lietuvos vėliavą, kuri galėtų nukeliauti į kosmosą, o po to atsidurtų muziejuje ir džiugintų Lietuvos žmones.
J. Issacman šią mintį palaikė iš karto, įkalbinėti net nereikėjo, jis netgi pats nupirko 1×1,5 m Lietuvos vėliavą. “J. Isaacman yra vertybių žmogus, jam rūpi ne tik Amerika, bet ir kiti. Jis Lietuvoje lankėsi jau penkis kartus ir dar planuoja atvykti”, – pabrėžė T. Vizgirda.
Įkvėpimas jaunimui – nuo vėliavos iki lietuvio astronauto
T. Vizgirda mano, kad nieko nėra neįmanomo, jei sieki ir nebijai sunkumų. “Jeigu kažkas sako, kad yra sunku padaryti, reiškia, reikia stverti tą, kur sunku, o ne kur lengva”, – teigia T. Vizgirda.
Jis pabrėžia, kad visos pastangos išskraidinti Lietuvos vėliavą į kosmosą yra skirtos Lietuvos jaunimui.
Jeigu kažkas sako, kad yra sunku padaryti, reiškia, reikia stverti tą, kur sunku, o ne kur lengva.
„Jei kada koks penkiametis, pamatęs kosminę trispalvę muziejuje, pasidomės pačia „Inspiration4“ misija, J. Isaacman istorija ir jei jam Lietuvos valstybė suteiks galimybę mokytis bei tobulėti, tai gal ir pamatysime lietuvį astronautą kosmose už 20-ties ar 30-ies metų”, – interviu Pilietybė.lt bendrakūrėjui Rimvydui Baltaduoniui kalbėjo T. Vizgirda.
Svajonę turime, o ko reikia kad ji išsipildytų?
Diskutuodamas su Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite apie kosmoso programą, T. Vizgirda nubrėžė labai konkrečius žingsnius, ką Lietuva turėtų padaryti, kad lietuvis kosmose taptų realybe.
„Visų pirma, būtina įstoti į įvairias kosmoso asociacijas, nes tik taip būsime matomi, mumis pradės domėtis, galėsime pradėti dalyvauti šioje industrijoje. Kitas žingsnis – aeronautikos mokslai. Būtina stiprinti juos, sudominti jaunimą studijuoti. Padarykime taip, kad Lietuva ne tik pasiūlytų tokius mokslus, bet ir būtų srtipri šioje srityje“, – įsitikinęs T. Vizgirda.
Anot JAV lietuvio, ateityje bus daugiau misijų, nes planeta yra pavojuje, reikia tyrinėti įvairias galimybes. Todėl Elonas Muskas planuoja misija į Marsą, nusileidimą mėnulyje 2024 metais ir jei mūsų valstybė visiškai neturės jokios galimybės tokiose misijose dalyvauti, tai bus didžiulis nusivylimas.
Padarykime taip, kad Lietuva ne tik pasiūlytų tokius mokslus, bet ir būtų srtipri šioje srityje.
Satelitų kūrime Lietuva jau dalyvauja, tad pirmieji žingsniai jau žengti. Bet yra ir daugiau galimybių Lietuvai. „Jei nėra rimtų aeronautikos studijų Lietuvoje, reikia iš karto galvoti apie inžinerijos ar informacinių technologijų studijas, nes šios sritys yra tiesiogiai susiję su kosmosu“, – portalui Pilietybė.lt sakė T. Vizgirda.
Lietuva – galimybių šalis
Pats Tadas yra gimęs ir augęs JAV, į Lietuvą jis atvyko prieš 30 metų šešiems mėnesiams. „Norėjau pamatyti Lietuvą, atgavusią nepriklausomybę, ir sužinoti, kodėl mane tėvai kankino su lituanistine mokykla kiekvieną šeštadienį, su chorais, lietuviškais šokiais, skautais, ateitininkais. Kodėl aš turiu būti lietuvis savaitgaliais ir amerikietis savaitės bėgyje?“ – savo istorija dalinosi T. Vizgirda.
Lietuva yra šalis, kurioje galima rasti galimybių ne tik sau, bet ir pakeisti kažką.
Jis pasakojo, kad atvykęs pamatė kiek Lietuvoje yra galimybių, tad nusprendė pratęsti savo viešnagę ir pabūti metus. O tuomet sukūrė šeimą ir liko gyventi Lietuvoje.
„Lietuva yra šalis, kurioje galima rasti galimybių ne tik sau, bet ir pakeisti kažką. Jei yra kažkas, kas neveikia po sovietinės okupacijos, yra proga pataisyti. Tokių galimybių Amerikoje aš neturėčiau“, – teigė T. Vizgirda.
Dvi pilietybės – dviguba jėga
Pirmą kartą tokio dydžio Lietuvos vėliavos kosmose „kaltininkas“ T. Vizgirda yra ir JAV, ir Lietuvos pilietis, ir tame jis mato tik pliusus bei galimybes. Jo teigimu, dvi pilietybės yra gilesnis abiejų šalių – Lietuvos ir Amerikos – supratimas. „Tu gali veikti ir ten, ir ten, sujungti viską į vieną, ir tai yra didžiulis pliusas. Yra tas noras toliau padėti ir Lietuvai, ir Amerikai, o aš jaučiu, kad kai vienos pilietybės esi priverstas atsisakyti, tada ir gaunasi toksai rūgštumas, tas noras praeina, ta meilė tai šaliai netgi gali šiek tiek praeiti“, – samprotavo T. Vizgirda.
…kai vienos pilietybės esi priverstas atsisakyti, tada ir gaunasi toksai rūgštumas…
Anot jo, Lietuva yra maža šalis ir ji tik mažės, todėl bus labai apmaudu, jei nesuteiks progos išsaugoti Lietuvos pilietybės savo žmonėms. Ir jeigu referendumas yra vienintelis kelias neprarasti piliečių, tuomet balsavimas jame yra būtinas.
Kaip J. Isaacman atsirado Lietuvoje? Kas jį sužavėjo ir pastūmėjo investuoti mūsų šalyje? Kokia yra T. Vizgirdos filantropinė veikla ir ambicijos ateičiai? Kada ir kur pamatysime pirmąsias kosmose išskleistos Lietuvos vėliavos nuotraukas? (Taip, ekskliuzyvas nusimato ir aktyvios diasporos portale Pilietybė.lt). Visa tai ir daugiau Pilietybė.lt bendrakūrėjo Rimvydo Baltaduonio pokalbio su Tadu Vizgirda vaizdo įraše:
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
